Veikėjai
"...visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs, mažiausiu žodeliu nepaprieštaravęs, nepasiteisinęs, niekam, nė namiegams, nepasiskundęs. Dirbo tylomis, kalbėjo tik kas reikia. Vis dėlto jis nebuvo paniuręs, nuobodžius. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: ... ."
Mykoliukas
Motyvas, kuris reprezentuoja Severjos ir Mykoliuko meilę Mykoliukui vėlyvesnėje apysakos dalyje
Žalias Severjos padovanotas šalikėlis
Šią temą geriausiai atskleidžia Severiutės ir Mykoliuko santykiai.
Neišsipildžiusi meilė
"Be to, jos veidelis buvo, nesakysime, gražus, tik toks baltas ir toks švelniai rausvas, jog už tą cerą japonai, sakoma, tikrai būtų dovanoję septynetą kitokių moteriškų trūkumų."
Severja Pukštaitė (Severiutė)
Epizodas, pakeitęs Severjos poziciją visuomenėje ir pavertęs ją dėdiene
Rapolo Geišės mirtis
Mykoliukui tai - dvasinis, Severiutei kūrinio pradžioje - labiau praktinis nei dvasinis, o Geišei pradžioje - iš viso neegzistuojantis.
Žmogaus ryšys su gamta
"..., nors jis buvo darbų prižiurna ir nešiojos rimbą, gerbė visa Saveikių seniūnija, griežtai visi, kurie tik ėjo to dvaro darbus. Nei jis mušės, nei jis keikės, nei ką piktino. Protingas beraštis ir nematyto sąžiningumo."
Rapolas Geišė
Atspindi žmogaus dvilypumą Mykoliuke
Mykoliuko ėjimo į bažnyčią epizodas
Tai atspindi veikėjų (ypač Mykoliuko) nuolankumas, kūrybingumas, melancholiškumas, orumas, darbštumas.
Lietuviško charakterio bruožai