Apibrėžimai
Rodikliai ir skaičiavimai
Demografiniai veiksniai
Ekonominiai ir socialiniai veiksniai
Iššūkiai ir tendencijos
100

Koks darbo rinkos dalyvis laikomas "neaktyviu" ir nėra įtraukiamas į darbo jėgos skaičiavimus?

Darbingo amžiaus žmogus, kuris nei dirba, nei ieško darbo, laikomas ekonomiškai neaktyviu

100

Kodėl darbo jėgos dalyvavimo lygis gali būti aukštas, net jei užimtumo lygis žemas?

Nes į darbo jėgos skaičiavimus įtraukiami tiek dirbantys, tiek ir darbo ieškantys asmenys.

100

Kodėl darbo jėgos dydis gali mažėti, nors gyventojų skaičius auga?

Dėl senstančios visuomenės ar mažo jaunimo įdarbinimo.

100

Kodėl darbo sąlygų gerinimas ne visada lemia didesnį užimtumą?

Dėl didėjančių įmonių sąnaudų, kurios gali sumažinti darbo vietų skaičių 

100

Kodėl technologijų plėtra gali sukelti tiek nedarbą, tiek darbo vietų kūrimą?

Automatizacija naikina kai kurias profesijas, bet kuria naujas, reikalaujančias specifinių įgūdžių.

200

Kuo skiriasi darbo jėgos ir ekonominio aktyvumo sąvokos?

Darbo jėga apima tik dirbančius ir bedarbius, o ekonominis aktyvumas gali apimti ir kitą ekonominę veiklą, pavyzdžiui, investicijas ar savanorišką darbą

200

Kaip galima apskaičiuoti nedarbo lygį, jei žinomas darbo jėgos ir bedarbių skaičius?

(Bedarbiai / Darbo jėga) × 100

200

Kokios trys pagrindinės demografinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojus?

Jaunimas, vidutinio amžiaus asmenys, priešpensinio amžiaus asmenys 

200

Kodėl minimalus darbo užmokestis gali sumažinti darbo jėgos paklausą?

Nes darbdaviai gali mažinti darbuotojų skaičių, jei negali mokėti nustatyto minimalaus atlyginimo.

200

Kodėl globalizacija gali susilpninti vietinę darbo rinką?

Dėl užsienio konkurencijos ir darbo vietų perkėlimo į šalis su mažesnėmis sąnaudomis.

300

Koks yra darbo jėgos ir visos populiacijos santykis šalies ekonomikoje?

Darbo jėga sudaro tik dalį visos populiacijos, į ją neįtraukiami vaikai, pensininkai ir ekonomiškai neaktyvūs žmonės

300

Kuo skiriasi užimtumo lygis ir darbo jėgos dalyvavimo lygis?

Užimtumo lygis matuoja tik dirbančius, o darbo jėgos dalyvavimo lygis apima ir dirbančius, ir bedarbius


300

Kodėl aukštas gimstamumo lygis ne visada lemia didesnę darbo jėgą?

Jauni žmonės į darbo rinką įsilieja tik po daugelio metų, o gimstamumo poveikis yra ilgalaikis.

300

Kokia darbo rinkos būklė lemia „užslėptą“ nedarbą?

Dalinis užimtumas arba laikinas darbas, kai žmonės dirba mažiau, nei norėtų.

300

Kokiu būdu lyčių lygybė gali padidinti šalies ekonominį augimą?

Moterų įsitraukimas į darbo rinką didina darbo jėgą ir bendrą produktyvumą

400
Ar tokie asmenys laikomi darbo rinkos dalyviais?

Darbingi piliečiai, kurie yra bedarbiai ir negauna pajamų, tačiau yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje tinkamo darbo paieškai, ieško darbo ir yra pasirengę pradėti dirbti.

Taip

400

Kokios situacijos metu gali būti mažas nedarbo lygis, bet silpna ekonomika?

Jei daug žmonių dirba žemos kvalifikacijos ar mažai apmokamus darbus, kas mažina ekonominį produktyvumą.

400

Kokiomis sąlygomis teigiamas migracijos balansas nepadidina darbo jėgos?

Imigrantai gali būti nedarbingame amžiuje arba nesiekti darbo dėl teisinių apribojimų.

400

Kodėl aukštas išsilavinimo lygis gali laikinai didinti nedarbą?

Nes kvalifikuoti asmenys dažnai laukia geresnių darbo pasiūlymų, ilgiau ieško darbo ir jų kvalifikacija užtrunka ilgiau, nei mažiau kvalifikuotų specialistų.

400

Kodėl ne visi gali pasinaudoti technologinėmis inovacijomis darbo rinkoje?

Dėl skaitmeninio atotrūkio, ribojančio galimybes žmonėms, neturintiems technologinių įgūdžių ar prieigos prie interneto.