Istorija
Kas okupavo Lietuvą pirmą kartą XX a. viduryje?
Sovietų Sąjunga
Nurodykite, kas buvo žemininkai, kas būdingas jų kūrybai
Žemininkai – išeivijos poetų sąjūdis, 1951 m. JAV išleidęs naujosios lietuvių išeivių poezijos antologiją „Žemė“. Egzodas žemininkams – tai ne vien tiesiog namų, gimtojo krašto netekimas, bet egzistencinis išbandymas. Jis ryškiau nei kas kita atskleidžia žmogaus situaciją, žmogaus likimą pasaulyje. Žemė šiems poetams – ne tiek prarastas gimtasis kraštas, kiek žmogiškasis pasaulis apskritai. Kokia žmogaus buvimo šiame pasaulyje prasmė, – tai pagrindinis žemininkų kūryboje keliamas klausimas.
Nurodykite A. Škėmos sakinį tiltą, kurį rašytumėte rašinyje
Antanas Škėma – katastrofinio modernizmo įtakų bene labiausiai paveiktas lietuvių prozininkas, reagavęs į pokarinę vertybių krizę Vakaruose, susipažinęs su egzistencializmo filosofija.
Nurodykite, kodėl B. Pūkelevičiūtė pasitraukė iš Lietuvos
Kaip ir dauguma XX. a. vidurio intelektualų, Pūkelevičiūtė pasitraukė dėl II sovietų okupacijos
Nurodykite, su kokia ir kodėl tradicija susijusi Garšvos meilės samprata.
Romantine
Kas, anot Škėmos, yra tikrieji herojai? Pakomentuokite, kuo tai svarbu XX a. viduryje
Išeiviai yra tik antraeiliai tautos gynėjai, pirmaeiliai žuvo ir žūsta Lietuvoje. Škėma manė, kad mirus išeivijos literatūrai, mirtų visa Lietuvos literatūra. Todėl Škėma nuolat demaskuodavo sumiesčionėjusios išeivijos apsimestinį patriotizmą.
Nurodykite, kas buvo bežemiai, kas būdinga jų kūrybai
Bežemiai, arba nužemintųjų generacija, – karta, praradusi žemę, praradusi naivų bradūniškąjį tikėjimą prigimties harmonija ir stiprybe, karta, kuri meluotų, jei kalbėtų apie savo priklausomybę tam, kas žmogui duota. Istorija neteisingiausia tiems, kuriems ji atėmė galimybę realizuoti savo jėgas.
Nurodykite romano Balta drobulė erdvę, laiką ir kompoziciją.
Dabarties laikas – pusdienis (nuo ,,šešios iki 4 popiet“ iki kitos dienos ,,kelios minutės iki dvyliktos“). Praeities – gyvenimas Lietuvoje ir ankstesni įvykiai Amerikoje. // Dabarties erdvė taip pat suspausta, up ir down. Praeities – daug platesnė.
Nurodykite „Mišių už išdaviko žmoną“ žanrą ir kodėl?
Poema. Birutė Pūkelevičiūtė, parašiusi neįprasto žanrinio tipo kūrinį – gedulingas mišias su būtinomis dalimis, jautė misterinę mišių didybę.
Nurodykite bent du veikėjus, su kuriais save lygina Garšva. Atsakymą pagrįskite.
Garšva lygina save su A. Kamiu „Sizifo mito“ herojumi: Sizifo egzistencinį judesį – amžinai ritinti aukštyn beprasmybės akmenį – simboliškai pakartoja keltuve įkalinto Garšvos judėjimas „up“ ir „down“ (Up ir down, up ir down. Senos legendos nežūsta. Sizifo beprasmiškume glūdi tiesa. Kai Sifizas pargrius, kitas atsirems į akmenį.). Buvimas poetu taip pat primena Sizifo darbą – tai ir beprasmiška (Garšvos eilių, išskyrus Eleną, niekas neskaito), ir kartu įprasmina žmogus gyvenimą. Garšva mėgsta svajoti apie Kristų, tačiau netiki jo išganinga auka ir dalyvavimu žmogiškoje egzistencijoje: „Ne visais keliais praeina Kristus ir iškelia įspėjančią ranką.“ Personažas ne kartą tapatinasi su Kristumi, kuris žemėje ieškojo pasakos, išsižadėjo mylimos moters, paliko savo žodį ir buvo žmonių atstumtas.
Nurodykite, kas yra DP.
Displaced persons (DP arba „dypukai“) – šiuo biurokratiniu terminu buvo vadinami tėvynės netekę civiliai įvairių tautybių gyventojai, kuriems pagalbą teikė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos organizacijos. Jų materialinė padėtis pirmaisiais pokario metais neretai būdavo geresnė negu daugumos vietinių vokiečių, jiems buvo sudarytos sąlygos užsiimti kultūrine veikla, nes manyta, kad katastrofą išgyvenusiai bendruomenei kūryba ir saviraiška turi terapinių galių, padeda įveikti praradimo skausmą.
Kokie svarbūs XX a. katastrofų literatūros bruožai?
Katastrofai ištikus kaip niekad išryškėjo, kad kultūra yra vienas pamatinių žmogaus egzistencinių poreikių, būdų išlikti, išsaugoti orumą.
Nurodykite romano „Balta drobulė“ pavadinimo reikšmę.
Pavadinimas nurodo ne tik ištrintos bepročio sąmonės baltumą, bet ir Turinio drobulę, į kurią buvo suvyniotas nukryžiuoto Kristaus kūnas. Romano autoriaus požiūriu, XX a. poetas, maištaujantis prieš pasaulio tvarką, yra toks pats nereikalingas šiam sumaterialėjusiam pasauliui, kaip ir meilės žodžių skelbėjas prie 2000 metų, nukryžiuotas ant Golgotos kalno. Šių laikų Kristus ne nukryžiuojamas, o išvaromas iš proto aukštyn ir žemyn judančiame keltuve.
Pakomentuokite „Lietuvos pono“ epizodą.
Pasakojama istorija apie žiaurų žmogų, tapusį visos Lietuvos ponu. Būdamas vaikas Mamukėlės sūnus Antonis stipriai kentėjo: Kas gi, Dieve, buvo kaltas, kad vaikas staiga paslydo ir įkrito at- / pakalias į verdančio šarmo kubilą! Kreipiantis į transcendenciją mąstoma nekaltos vaikų kančios situacija. Kaltųjų paieškos motyvas lieka neatsakytas, tačiau atsiveria tokios kančios pasekmė. Antonis neverkė ir nedejavo, vaiko akys degė įtūžiu, skausmas pavirto pagieža. / Visam gyvenimui. Todėl Antonis tapo piktu visos Lietuvos ponu. Čia matoma žiauraus žmogaus kaltybė kaip nekaltos jo kančios pasekmė.
Nurodykite tris romano Balta drobulė simbolius ir paaiškinkite jų prasmę
Keltuvas – ne tik darbo erdvė, bet ir gyvenimo-kalėjimo simbolis XX amžiaus Sizifo bausmės kalnu. // Motinos dovanotas žiedas – Garšvos asmens tapatybės ženklas ir simbolinė jungtis su praeitimi bei Lietuva. // Šinšilų narvelis – miesčioniškos laimės simbolis. Šinšilai visiškai priklauso nuo šeimininko valios – tai atspindi egzistencinę XX a. žmogaus, patyrusio be teismo nuteistųjų siaubą ir pajutusio žmogiškos egzistencijos pažeidžiamumą, situaciją. // Skeveldrų motyvas – visos kartos suskilusios sąmonės metafora. // Kaukas – mitinė būtybė, trumpai gyvenusi žmogaus gyvenimą ir vėl tęsianti savo egzistenciją kaip vėlė. Garšva dar negimęs, nes neparašė knygos, ir dar nemiręs (romano pabaigoje šinšilo egzistenciją tęsia vien kūnas). // Persodintas akacijos krūmas – kūrėjo emigranto metafora. // Niujorko dykuma – dvasinis vienišumas, kuris išgyvena persodintas akacijos krūmas.
Nurodykite bent tris svarbius įvykius nuo 1940 iki 1951
I sovietų okupacija (1940 birželio 14)
Nacių okupacija (1941–1944)
Holokaustas
II sovietų okupacija (1944–1990). Masiniai trėmimai: 1948 – Pavasaris, 1949 – Bangų mūša, 1951 – Ruduo
Nurodykite bent du egzistencializmo mąstytojus ir 4 svarbius šios filosofinės krypties principus
Alberas Kamiu ir Žanas Polis Sartras.
Žmogus yra pasmerktas būti laisvas; žmogus neturi jokių garantuotų metafizinių pagrindų, į kuriuos jis galėtų atsiremti, išskyrus patį save; pasirinkdamas save, žmogus pasirenka ir Kitą etc
Nurodykite bent dvi romane nagrinėjamas temas ir jas pakomentuokite
Kūryba, meilė, liga, absurdas etc.
Nurodykite bent dvi poemos temas ir jas pakomentuokite.
Dievo slėpiningumas, kaltė, kančia, tikėjimo problema
Pakomentuokite XX a. I pusės lietuvių literatūros raidą
Neoromantizmas, simbolizmas, ekspresionizmas, katastrofų literatūra
Nurodykite, kuo skaudi ir lemtinga XX a. II pusė lietuvių literatūros istorijai (siūlytina aptarti priešpriešas)
Dalis pasitraukė į Vakarus, kur turėjo dirbti sunkius darbus, bandyti išgyventi, kurti esant toli nuo gimtinės. Kita dalis liko Lietuvoje ir turėjo atiduoti duoklę sovietinei santvarkai arba žūti ar būti ištremti.
Nurodykite bent vieną poetą žemininką ir bežemį ir jų kūrybos temas
V. Mačernis (gimtosios erdvės svarba), B. Krivickas (sąmoningas pasirinkimas žūti už tėvynę), H. Nagys, Alfonas Nyka-Niliūnas. Liūnė Sutema, žinanti, kad žodį turinčiųjų pareiga – kalbėti prieš žmogui kertamą skriaudą (svetimos erdvės prisijaukinimas, kad būtų išsaugota namų erdvė), Algimantas Mackus
Pateikite romano pabaigos interpretaciją
Skausmingoje kelionėje į save personažui paaiškėja „vienintelė, apčiuopiama tiesa“: gyventi reikia čia ir dabar (visai kaip Kamiu „Sizifo mite“), NEUŽMIRŠTANT, KAD GYVENIMAS DUOTAS TIK VIENĄ KARTĄ, o žmogus nėra savo likimo šeimininkas. Tačiau ši „vienintelė“ tiesa paaiškėja per vėlai, psichika nebeatlaiko nuolatinės įtampos, pernelyg stiprus prisirišimas prie savo kančių ar kūrybinių troškimų gali atvesti į pražūtį, o GYVENIMO MEILĖ IR MOKĖJIMAS DŽIAUGTIS AKIMIRKŲ ŽĖRĖJIMU ATVERIA TIKRĄJĄ IŠMINTĮ, be kurios neįmanoma nei meninė kūryba, nei paprasta žmogiška laimė.
Nurodykite, keliomis kryptimis mąstoma kančios patirtis.
Pirmiausia, kaip laisvos žmogaus valios, tiksliau, doro arba nuodėmingo gyvenimo pasekmė. Lemtingas apsisprendimas ir pažadas mylėti, kūniškas susijungimas sukelia žmonių kaltės pasidalijimo būtinybę. // Nekalta kančia regima kaip priežastis blogiui žemėje atsirasti, tokios kančios neįmanoma pateisinti, lieka tik tikėtis, kad paskutiniojo teismo dieną į ją bus atsižvelgta. Kančios išgyvenimui priešinama giliausia meilės pajauta, kurianti egzistencinės prasmės nuojautą, meilės tęstinumo amžinybės perspektyvoje galimybę.
Pakomentuokite Baltos drobulės epigrafus. Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje. // Didžiausioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. // Lapių vargonininkas mikčiojo kalbėdamas, bet giedojo jis gražiai.
Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje. Paaiškinimas: menininkai artimi bepročiams, nes grožiui atsiduoda nevalingai ir nesuinteresuotai, kaip pamišėliai įkyriai minčiai. // Didžiausioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. Paaiškinimas: pasaulyje nieko negalima paaiškinti iki galo. // Lapių vargonininkas mikčiojo kalbėdamas, bet giedojo jis gražiai. Paaiškinimas: menas realizuoja visas žmonių galias.