Kaip vadintas lietuviškų žodžių rašymas rusiškos abėcėlės raidėmis?
Graždanka
Kada panaikintas spaudos draudimas?
1904-05-07
Vilniaus generalgubernatorius, spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis iniciatorius.
M. Muravjovas
Svarbus XIXa. įvykis, po kurio carinė valdžia ir uždraudė spaudą lotyniškais rašmenimis.
1863-1864m. sukilimas.
Vienintelis atvejis istorijoje, kai kontrabanda (o tas reiškinys tuo metu toks ir buvo teisine prasme) vertinama teigiamai. Apie kokį XIXa. unikalų reiškinį čia kalbama?
Knygnešystė.
Svarbiausi spaudos draudimo motyvai.
Nutautinti Lietuvą: priartinti ją prie stačiatikybės ir rusų kalbos (,,/.../tikėjosi, jog rusiškoji raidė pabaigs tai, ko neužbaigė kardas.")
Koks žinomas kunigas, poetas, tapęs žemaičių pavyskupiu, kreipėsi į carinės Rusijos vidaus reikalų ministrą prašydamas grąžinti lietuviams spaudą?
Antanas Baranauskas.
Dar viena tautos priešinimosi rusiškai mokyklai forma.
Slaptas vaikų mokymas gimtąja kalba namuose.
Rusijos administracijos susidorojimas 1893m. su /.../ parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais valdžiai. Susidorojimas sustiprino Lietuvos gyventojų anticarines nuotaikas, žadino užsienio šalyse gyvenančių lietuvių tautinę savimonę. Apie kokį svarbų įvykį čia kalbama?
Kražių skerdynės (1893m.)
Spaudos draudimo padariniai (bent vienas iš galimų).
Sulėtėjo bendras kultūros augimas, neigiamai paveikė ir tautinių santykių raidą Lietuvoje, lenkėjimas sparčiai vyko pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos pakraščiuose, kur sunkiau pasiekdavo užsienyje spausdintas lietuviškas žodis.
Žemaičių vyskupas, aktyviai skatinęs priešintis rusinimui ir tikybos persekiojimui: neatiduoti žandarams senųjų knygų, iš jų slaptai mokyti vaikus lietuviško rašto, neimti knygų maskoliškomis raidėmis, jas deginti, pirkti Tilžėje spausdinamas lietuviškas knygas ir t.t.
Motiejus Valančius
Kokių dar veiksmų ėmėsi carinė valdžia, siekdama kuo sparčiau ir efektyviau įvykdyti nutautinimo politiką Lietuvoje? (Bent vienas iš galimų atsakymų).
Aktyvus rusinimas per mokyklas, parapijinių mokyklų uždarymas, bažnytinio bei religinio gyvenimo suvaržymas, nuoseklus rusų tautybės žmonių vežimas į Lietuvą.
/.../ ne tik rėmė visuomenininkus, aktyvius lietuvybės skleidėjus, tačiau kartu užsakinėjo ir platino Šiaulių „Gubernijoje“ nelegaliąją spaudą draudimo laikotarpiu, rėmė anticarinį judėjimą, teikė materialinę pagalbą kaliniams bei tremtiniams, finansavo garsiąsias Šiaulių gegužines, vykusias jo dvaruose. Apie kokį svarbų Šiaulių krašto asmenį čia kalbama?
Grafas Vladimiras Zubovas
Apie kokį svarbų XIX a. leidinį čia kalbama? ,,,/...Buvo rašoma, jog tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Jame buvo skelbiama, kad atėjo laikas lietuviui prisiminti, jog jis privaląs drąsiai jaustis esąs lietuvis – tai teisėta ir garbinga"
Apie pirmąjį lietuvišką laikraštį ,,Aušra".
Žymiausias Lietuvos knygnešys.
Jurgis Bielinis.
Kaip su spaudos draudimo laikotarpiu susiję V. Kudirka ir J. Basanavičius?
„Auszros“ (redaktorius J. Basanavičius), pirmojo lietuviško laikraščio Didžiajai Lietuvai, išleidimas žymėjo organizuoto tautinio atgimimo Lietuvoje pradžią; V. Kudirka nuo 1897 m. apsigyveno Naumiestyje, kur gyvendamas paskutines jėgas skyrė „Varpo“ leidybai, rašė satyras, vertė. Naumiestyje gimė ir „Tautiška giesmė“, vėliau tapusi Lietuvos Respublikos himnu.